Prologas
Garbanotas Bosistas – ypač linksma
kompanija. Dar niekada taip nesijuokiau kaip per šį interviu. Manyčiau
grupė eis toli: jie spinduliuoja tyra meile tam, ką daro, ir neprasčiau šia
teigiama energija užkrečia kitus. Jie nesusireikšmina ir su lengva šypsena
žiūri į visą tą "populiarumo reikalą". Atsipalaidavę, nerūpestingi ir kartu tokie
išmintingi. Tikrai norėtųsi daugiau taip mąstančių muzikantų. Todėl net nedvejodama straipsnyje juos pavadinau „Lietuvos muzikos ateitimi“.
Beje, dėl šio pavadinimo teko nudegti.
Muzikos blogo sharkeen.lt redaktorius tokį mano pasirinkimą pavadino "pigiu dėmesio siekimu". Kritikas, kaip ir pridera iš pažiūros patyrusiems, bet susireikšminusiems žurnalistams, greičiausiai net neskaitęs straipsnio padarė savas interpretacijas ir nepatingėjo jomis pasidalinti. Nepasitenkinimas, nukreipiamas asmeninių sąskaitų suvedinėjimui,
prasilenkia su profesionalumu, pamirštant žiniasklaidos esmę – laisvę. Dažniausiai tokie kritikai garsėja ne darbais, o akibrokštais. Kaip pati ir įsitikinau, nei
kitiems žurnalistams nei patiems atlikėjams šių kritikų nuomonė nėra svarbi.
Kaip jau minėjau,
tai linksmiausias interviu so far. Savo koncertuose Garbanotas Bosistas
sukuria ypač jaukią ir šiltą atmosferą. Publika juos dievina. Turbūt gera nuotaika ir yra šios
grupės fenomenalumo priežastis. Taigi, jei pamatysit kur nors netoliese grojant GB, būtinai
užsukit. O keliu į Jūsų širdis pasirūpins jie patys.
„Garbanotas bosistas“ – Lietuvos muzikos ateitis
Apie garbanas ir pranciškoną
Pasakodami grupės atsiradimo istoriją, jaunuoliai mėgsta prigalvoti įvairiausių mitų. Tačiau ir tikroji susikūrimo priežastis ne ką mažiau įdomi – senus draugus su muzika supažindino ir išmokė groti brolis pranciškonas. Vienuolių padedami jaunuoliai subūrė grupę „Apaštalai“. Kaip jie pripažįsta, ši grupė padėjo išmokti susikoncentruoti ne ties savęs parodymu, bet ties muzika. Kai „Apaštalai“ panoro savo muzika pasidalinti su platesne auditorija, gimė „Garbanotas bosistas“. „Kai kurie žmonės turi nusistatymą prieš Bažnyčią, todėl jie negali džiaugtis tuo kartu su mumis“, – sako Mantas. Vaikinai atvirauja, kad ir dabartinei jų kūrybai tikėjimas daro įtaką: „Pradedi galvoti, kas yra kūryba, iš kur ji ateina. Tikėjimas duoda požiūrį ir suteikia noro viską daryti nuoširdžiai“, – tvirtina Mantas. – „Kas nustato perskyrą tarp krikščioniškos ir nekrikščioniškos muzikos? Jei čia yra Dievo pasaulis, tai viskas priklauso jam.“
Kalbėdami apie grupės pavadinimą vaikinai linkę pašmaikštauti. Akivaizdu, kad bosistas Augustinas iš tiesų turi garbanotus plaukus. Paklaustas, ar jis ir yra pavadinimo įkvėpimo šaltinis, vaikinas atsako: „Verbališkai – taip. Bet semiotine prasme Garbanotas bosistas yra tiesiog žodžių darinys, kuris smagiai skamba.“ Mantas pasako ir savo idėją apie pavadinimą: „Garbanotas – tai, ką jau turi, o bosistas – tai, ko visada sieki.“ Muzikantai pripažįsta, kad nors konkrečios minties kurdami pavadinimą ir neturėjo, bet kuo toliau, tuo labiau išryškėja vis įvairesnės jo prasmės. „Pjaunam vidurius, kas liečia bosą“, – juokauja Augustinas.
Kūrybą prilygina paletei
Savo muzikinį žanrą vaikinai juokais įvardina kaip „roulą“. „Tai roko ir soulo muzikos mišinys, antroji rokenrolo pusė“, – aiškina Mantas. Jaunuoliai stengiasi neapsiriboti vienu muzikos žanru ir savo kūrybą prilygina paletei: „Naudojame visas paletės spalvas. Negali sakyti, kad nepatinka viena ar kita spalva, jei nebandei į ją įmerkti teptuko“, – metaforiškai atsako Augustinas.
Taip pat skeptiškai jie vertina ir visuomenės tendenciją nusistatyti prieš vieną ar kitą muzikos grupę. „Jeigu ji tau nepatinka, dar nereiškia, kad ji bloga. Kad iš tiesų galėtum vertinti grupę, turi perklausyti labai daug jos kūrinių“, – teigia Augustinas. Patys muzikantai mėgstamiausia grupe laiko „Led Zeppelin“. „Garbanoto bosisto“ koncertuose galima išgirsti nemažai šios grupės koverių. Veiklos pradžioje kitų muzikantų kūrinius perdainuodavę vaikinai pabrėžia, kad koveris yra tik dainos idėja, į kurią perdainuojantis atlikėjas privalo įnešti dalelę savęs. Nors dabar pagrinde atlieka savo kūrybos dainas, kompanija vienbalsiai sutinka, kad jų mylimiausias perdirbtas kūrinys yra „Led Zeppelin“ daina „How Many More Times“.
Žavi netradiciniai klausytojai
Stipriai populiarėjanti grupė šį pavasarį leidosi į nedidelį koncertinį turą (arba, kaip sako jie patys, – turiuką). „Garbanotas bosistas“ aplankė septynis Lietuvos miestus, kuriuose surengė gyvo garso koncertus. Šį turą lėmė vis augantis gerbėjų skaičius. „Jeigu turėtume laiko ir galimybių, tai važiuotume pas kiekvieną asmeniškai“, – sako Mantas ir priduria, jog jiems svarbus kiekvienas klausytojas. Labiausiai muzikantus nustebino ir sužavėjo publikos įvairovė. Netradicinius klausytojus grupė sutiko ypač šiltai: „Visi esame žmonės ir visi klausome muzikos. To ir užtenka, kad būtume kartu“, – pripažįsta Mantas.
Nors grupė groja jau ne vienerius metus, Šarūnas išduoda, kad šio turo laikotarpiu buvo ir baimių: „Prieš visus koncertus būna nedrąsu. Jaudiniesi ir, atrodo, kad nepasiseks. Bet kai pradedi groti žmonės pritaria, šypsosi, linguoja. Ir tai labai pakelia nuotaiką. Visi klausytojai tampa kaip šeima.“ Paklausti, ar jau turi publikos favoritus, vaikinai atsako, kad palyginti vietas, kuriose grojo yra per daug sunku. „Visi miestai maloniai nustebino iš skirtingų pusių“, – tvirtina Narimantas.
Apie planus – tik puse lūpų
Po turiuko muzikantai nežada sustoti. „Garbanotas bosistas“ ir toliau kopia į muzikos viršūnę, todėl tikėtina, kad juos bus galima išvysti vis dažniau. Šarūnas juokauja, kad grupė jau pradėjo ruoštis grandioziniam koncertui Vilniaus Katedros aikštėje. „Nusipirkome vieną kvadratinį metrą aikštės“, – jam paantrina Mantas. Tačiau surimtėję vaikinai paatvirauja, kad iš tiesų derina reikalus su Vilniaus savivaldybe ir norėtų pasirodyti kokios nors miesto šventės metu.
Paklausta apie kompaktinės plokštelės išleidimą, grupė neišduoda planų. „Per daug neplanuojame. Visko po truputį atsiranda – ir veiklos, ir koncertų. Aplinkui yra tiek žmonių, kurie nori padėti, reikia tik išdrįsti. Staiga atsirado kažkas, kas pasiūlė pagroti, kas pasiūlė įsirašyti. Kaip jau minėjome – tikime, kad iš aukštai.“
Kaunas, 2012.04.19
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą