INTERVIU: Linas Adomaitis VDU radijui

 

Prologas

 

VDU radijuje tai buvo mano pirmas interviu. Tai buvo ir pirmas interviu su įžymiu muzikantu. Savaime suprantama labai jaudinausi, bet džiaugiuosi, kad mano  
įžymių-muzikantų-interviu virkštelę nukirpo būtent šis atlikėjas.

 Su Linu sukontaktuoti ir susitarti nebuvo sudėtinga, dainininkas mielai įsileido į savo erdvę – įrašų studiją, kurioje ir praleidžia daugiausiai laiko. Nuo pirmų interviu minučių jautėsi, kad L. Adomaitis pramogų versle sukasi ne pirmus metus, turi nemažai patirties bendraujant su žiniasklaida, supranta žurnalistų darbą. Gurkšnodami arbatą pasikalbėjome įvairiomis temomis: nuo kelionių iki tarptautinių projektų, nuo vaikystės svajonių iki reakcijos į kritiką,  nuo požiūrio į Kultūros centrus iki Eurovizijos užkulsių... Todėl išsirinkti interviu hightlights nebuvo lengva. Vis dėlto, straipsnyje pagrindinis dėmesys nukrypo į naujausią Adomaičio albumą "Floating to you", kurį atlikėjas pristatė kitą savaitę, po šio straipsnio publikavimo. 

Linkstant į asmeniškumus, Linas Adomaitis – ko gero maloniausias šou verslo žmogus, kurį esu sutikusi. Paprastas, dėmesingas, ypač mandagus, žino savo vertę. Nekalbu apie jo atsidavimą žmonai. Garbė pažinoti Liną Adomaitį. Susipažinkite ir Jūs.

Linas Adomaitis – lietuviškos muzikos avantiūristas

Jau penkioliktus metus muzikos pasaulyje nardantis atlikėjas Linas Adomaitis pripažįsta, kad „Eurovizijos“ dainų konkursas padėjo jam išplaukti į platesnius vandenis. Po keturių metų pertraukos atlikėjas pristato naują albumą „Floating To You“. Pusę pasaulio išmaišęs Linas savo patirtį įamžina kūryboje: „Šiame albume daug spalvų“, – sako muzikantas ir priduria: „Jis įvairus, kaip ir gyvenimas.“ Nei savo kūryba, nei gyvenimo būdu atlikėjas niekuomet nesistengė įtilpti į standartinius rėmus.

„Backpacker‘is“ iš Kauno

Ar taip tik atrodo, ar iš tiesų esate ištikimas Kaunui?
Taip, galėčiau pasakyti, kad esu ištikimas Kaunui. Esu kaunietis, man šis miestas yra labai artimas ir jaukus. Bet niekada nereikia rodyti pirštu į save. Visi Lietuvos miestai ir miesteliai yra nuostabūs. Kartais tikrai smagu nuvažiavus į Vilnių pasivaikščioti po senamiestį. Lygiai taip pat ir Kaune.

Lietuviams, ko gero, yra būdinga taip lyginti, ieškoti pliusų minusų…
Ne tik lietuviams. Turbūt kiekvienam žmogui yra būdinga lyginti ir ieškoti to, kas yra geriausia. Tai labai natūrali žmogiška būsena. O sostinės sindromas būdingas visoms šalims, kuriose lankiausi. Sostinėje gyvenantys žmonės nori jaustis visa galva aukščiau.

Ir niekada nesusigundėte palikti Lietuvos?
Tokių minčių iš tikrųjų buvo ir aš jų neatmetu. Padaryti avantiūrą – išvykti į Centrinę Ameriką ir kokioje Karibų jūros saloje pagyventi pusę metų – su žmona (L.Adomaičio žmona – Irma Jokubaitytė, – aut.past.) apie tai pagalvojame, galbūt kada nors ir reikės taip padaryti. Gyvenimas trumpas, nieko neprarandi, jei tik turi galimybę pakeisti aplinką.

Esate nemažai apkeliavęs. Kokia kelionė Jums buvo įsimintiniausia?
Mano pirmasis įsimintinas nuotykis buvo 2007-aisiais metais. Užsidėjau kuprinę ant pečių ir, nusipirkęs bilietą į vieną pusę, išskridau į Ameriką, kur manęs laukė Hokšila. Kartu su juo keliavome nuo Gvatemalos iki Panamos. Aplankėme labai daug įdomių vietų, surengėme nemažai gatvės koncertų, sukūrėme albumą „Backpackers“. Šį albumą labai pamėgo keliautojai, o keliautojai dažniausiai yra studentiška „chebra“.
Tai buvo įsimintiniausias nuotykis dar ir dėl to, kad Hokšilai išvykus į Lietuvą, aš beveik du mėnesius keliavau vienas. Taip susipažinau su indėnais, su jais iki šiol palaikome ryšius. Ne kartą buvau nuvykęs jų aplankyti.

Sakėte, kad su Hokšila sukūrėte albumą įkvėpę kelionių ir nuotykių. Kaip aplankytos vietos, išbandymai paveikia kūrybą?
Kūrybai labai atsiliepia vieta, kurioje tu esi, iš kurios pasisemi patirties ir nuotykių dvasios. Mūsų albumas „Backpackers“ yra instrumentinis. Hokšila grojo gitara ir perkusiniais instrumentais, aš – smuiku ir tik vietomis padainavau. „Džem‘indami“ gatvėse, skersgatviuose, kitų keliautojų apsuptyje mes viską nufilmavome ir grįžę į Lietuvą, mano įrašų studijoje, realizavome. Šį albumą platinome taip pat labai įdomiai – koncertuodami Anglijos, Škotijos, Velso „pub‘uose“.

Nuo vaikystės skeptiškas šablonams 

Prisiminus vaikystę, kaip įsivaizdavote savo ateitį?
Nuo vaikystės stengiuosi gyventi šia diena. Dar mokyklos laikais žinojau, kad būsiu muzikantas. Lankant Juozo Naujalio muzikos gimnaziją supratau, kad niekur kitur nenoriu stoti ir neįstosiu, tik į muzikos akademiją. Neįsivaizdavau tik kokioje muzikos srityje dirbsiu. Svarsčiau, kur linksta širdis – ar populiariosios, ar klasikinės muzikos link.

Ar ir dabar nieko neplanuojate bei išnaudojate pasitaikančias galimybes?
Galima sakyti ir taip. Aišku, kai kuriuos dalykus tenka planuoti, susidėlioti iš anksto. Ypatingai dabar, išleisdamas solinį albumą, pajutau, ką reiškia planuoti. Kadangi pats esu ir leidėjas, teko tvarkyti visus dokumentus, bendrauti su rėmėjais, laiku sukurti reklamą, laiku ją pristatyti, paleisti ir t.t.

Kaip įsivaizduojate savo gyvenimą po dar dešimties metų?
Geras klausimas. Įsivaizduoju, kad turiu nedidelę mobilią įrašų studiją, kuri telpa į automobilį. Važiuoju Kosta Rikos pakrantėmis, šauna mintis ir įrašau kūrinį. Norėčiau, kad ateityje mano darbo vieta būtų nepastovi, kad galėčiau keliauti ir dirbti.

Ar galite pavadinti save romantiškos sielos žmogumi?
Būna įvairių dienų, kaip ir kiekvienam žmogui. Kartais kelias dienas nieko nesinori – nei kurti, nei romantizuoti. Bet būna ir tokių momentų, kai pradedi skraidyti. Tai dažniausiai nutinka kelionėse, kai tavęs nesupa rutina, kai neturi tiek daug pareigų. Tuomet taip, aš būnu romantiškas svajoklis – labai spontaniškas ir kartais užtenka tik mažos kibirkšties gerai idėjai įgyvendinti.

Prodiusuojate, dėstote, dainuojate… Tai tikrai neatrodo rutiniškas gyvenimas.
Rutinos mano gyvenime nėra daug. Bet ir mylimi darbai gali tapti rutina, jei tarp jų nėra pertraukos.

Scenoje esate jau penkiolika metų. Kaip reaguojate į naujus atlikėjus?
Labai džiaugiuosi, kad atsiranda daug talentingų, jaunų žmonių. Man smagu į juos žiūrėti ir matyti, kad vyksta progresas. „L+“ laikais gerus dainininkus buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Dabar jų yra kur kas daugiau. Šiuolaikinis žmogus turi didesnes galimybes kažką pamatyti, pažinti ir pasisemti patirties, todėl jis greičiau tobulėja.
Visgi būsiu atviras – nesidžiaugiu matydamas tuos šabloninius, štampuotus veidus, kurie šiandien yra taip sėkmingai kepami. Vienadienės žvaigždutės, kurios scenoje dainuoja ne gyvai, o žiopčioja. Aš nuo vaikystės buvau labai skeptiškas chemijai.
 

Išleisti albumą – prestižo reikalas

Po keturių metų pertraukos pristatote naują albumą. Ką veikėte per kūrybinę pertrauką?
Balandžio 2-ą dieną grįžtu su soliniu albumu „Floating To You“. Kaip galite spręsti iš pavadinimo, jis yra įkvėptas mano kelionių.
Iki šiol visą dėmesį buvau sutelkęs į savo šeimą. Kai 2010-aisiais metais susituokėme su Irma, galvojome apie kitus dalykus, daug keliavome ir mėgavomės gyvenimu. Taip saldžiai ir smagiai tie keturi metai ir prabėgo…

Vis dėlto, ilgai brandinote šį albumą…
Iš tikrųjų yra kelios priežastys, kodėl delsiau. Viena jų – albumus leisti darosi prestižo reikalas. Iš jų nebėra bandoma uždirbti ir pasaulyje karaliauja ne kompaktai, o singlai. Antra priežastis – albumas yra kūrybinio etapo įamžinimas. Pribrendo reikalas į vieną rinkinį sudėti viską, kas įvyko per tuos metus.

Ko gali tikėtis klausytojai iš Jūsų naujojo rinkinio „Floating To You“?
Tai albumas apie gyvenimą, jis labai įvairus. Dvidešimt „hip hop‘o“, „R&B“, „soul‘o“ muzikos kūrinių. Įrašytos bendros dainos su mano broliu Mario Basanov‘u, taip pat Pushaz, Akmėja, Tanoka Beard‘u, Samu, Martynu Tyla, Psichu. Net keli kūriniai su reperiu iš Vašingtono B-Simp. Šiame albume žmonės ras įvairių spalvų ir įdomių „feat‘ų“.

Ar negalvojate apie Lietuvos koncertinį turą?
Mano programa orientuota daugiau į naktinį klubą, į veržlų, trankų „beat‘ą“. Manęs niekada neviliojo sėdimos vietos ir kultūros centrai.

Kokie artimiausi Jūsų pasirodymai?
Albumo pristatymas vyks trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Pradėsime nuo Vilniaus, balandžio 12-ą dieną Vyno sandėlyje „Vinchenso“. Balandžio 13-ą Kaune, klube „DejaVu“ ir balandžio 14-tąją Klaipėdoje, klube „Dr. Who“. Visus maloniai kviečiu, bus labai stiprūs ir triukšmingi gyvi vakarėliai.

Kaunas, 2012.03.27